Kodėl voveraites verta valgyti?

Jei grybams būtų galima priskirti super maisto titulą, tai voveraitės būtų tarp pirmųjų pretendentų šiam vardui. Jos jau seniai yra daugelio žmonių mėgstamiausias grybas, tačiau retai, kas žino už kokias puikias savybes jas galima dar pagirti. Lieknėjimo ir sveikatingumo centras atidaro grybavimo sezoną ir pasakoja Jums apie voveruškas.

Kodėl voveraitės nekirmija

Voveraitės (voveruškos) nedomina kirminų ir šis dalykas žymiai supaprastina mūsų santykius su šiais grybais virtuvėje. Juos tereikia tik lengvai pavalyti nuo spyglių ir lapų, nukratyti smėliuką – ir galima kepti. Daugelis galvoja, jog prieš tai voveraites reikėtų virti, kad pasišalintų rūgštokas prieskonis. Tačiau tai visiškai nebūtina. Geriausia šiuos grybus paprastai kepti – ir jokio rūgštoko prieskonio nebus. Voveraitės miškuose atsiranda jau liepos mėnesį, kartais netgi birželio, ir laikosi iki spalio. Vėliausiai Lieknėjimo ir sveikatingumo centro lankytojos voveruškas yra rinkusios gruodį.

Sudėtis ir savybės

Voveraitės, kaip ir balti grybai turtingos vitaminais bei mineralais. Ryškiai oranžinė grybo spalva įtakojama didelio karotino kiekio.

Jos išlieka nepaliestos kirmėlių ir vabzdžių, dėka to, jog turi ypatingos medžiagos – polisacharidų (hinomannoza), kuri ardo įvairių parazitinių kirmėlių kiaušinių kapsules, tokiu būdu neleisdama jiems vystytis.

Europoje voveraičių ekstraktais gydomos kepenų ligos ir hepatitas C. Aktyvi voveraičių medžiaga – ergosterolis, kuris efektyviai veikia kepenų fermentus. Šiuo metu Vakaruose grynas ergosterolis naudojamas kepenų valymui. Be to, paskutiniai tyrimai parodė, jog rūgštis esanti voveraitėse, sėkmingai veikia hepatito virusą.

Ryšium su aukštu vitaminų, amino rūgščių ir mikroelementų kiekiu voveraitės padeda gerinti regėjimą, o taip pat ir nuo daugelio akių ligų.

voveruskos
Lieknejimo ir sveikatingumo centras linki gero voveraičių laimikio 🙂

Medžiagos esančios voveraitėse naudojamos fungoterapijoje (gydymas grybais). Esant teisingam paruošimui voveraitės padeda gydyti nutukimą.

Nuo senovės laikų voveraičių užpiltinėmis gydomi furunkulai, pūliniai ir angina. Įrodyta, jog turinčios antibiotinių medžiagų voveraitės sustabdo tuberkuliozinių lazdelių augimą.

Vakarų farmacijos kompanijos perka voveraites, išskiria iš jų hinomannoza ir naudoja šią medžiagą grynų pavidalu medicininių antihelmintinių preparatų sudėtyje.

Hinomannoza – termiškai jautri medžiaga, suyranti jau esant 60 laipsnių vandens temperatūrai. Šalto sūdymo metu ją suardo natrio druska. Todėl gydymo tikslams voveraites naudoti reikia sausų miltelių pavidalu, kapsulėse ar kaip užpiltinę.

Voveraitės, skirtingai nuo kitų grybų, nekaupia radioaktyvių medžiagų, o atvirkščiai, prisideda prie radionuklidų pašalinimo iš organizmo.

Šie grybai turi priešvėžinį ir imunitetą stimuliuojantį poveikį, padeda uždegiminių susirgimų atvejais, o vitamino A turi gerokai daugiau nei morkos. Todėl Kinijoje preparatai iš voveraičių naudojami vištakumui gydyti.

Išdžiovintos voveraitės nepraranda nei spalvos, nei aromato, išsilaiko ilgai, o paruošiamos taip pat greitai, kaip ir šviežios, – tereikia tik 10-15 minučių užpilti vandeniu ar buljonu, o po to dėti į keptuvę ar puodą.

Šaltinis: www.infa.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *