Tyrinėjam – himalajų druska – tarp mitų ir faktų

Pastaruoju metu daug kalbama apie himalajų druską, kuri daugelį vilioja mikroelementų gausa. Bet ar tikrai himalajų druska taip skiriasi nuo kitų druskų? Patyrinėkim! Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Fizinių ir technologinių mokslų centre buvo ištirtos trys druskų rūšis – Himalajų druska, Ukrainoje kasama akmens druska bei prancūziška jūros druska.

Reklamoje kalbama:  „Natūrali, neapdorota, nerafinuota, be priedų Himalajų druska – tai sveikatos šaltinis Jūsų organizmui ir odai! Himalajų akmens druskoje, palyginus su kitomis akmens druskomis, yra gausu kalio ir santykinai mažiau natrio, todėl ji nekenkia žmogaus sveikatai. Priešingai, kartu su vandeniu ji reguliuoja kraujo spaudimą, šalina toksinus, reguliuoja ląstelių ph ir vandens kiekį organizme, stiprina kaulus ir kvėpavimo sistemą, gerina miegą, energizuoja ir jaunina.“

Ką savyje slepia himalajų druska?
Ką savyje slepia himalajų druska?

Taip interneto parduotuvėje www.naturela.lt pristatoma Himalajų druska – valgomoji druska, kasama Pakistane, apie 300 km atstumu nuo Himalajų. Tinklapis www.tikeko.lt užeina dar toliau:

„Himalajų druskoje yra 84 elementai, kurių reikia mūsų kūnui:
vandenilis, litis, berilis, boras, anglis, azotas, deguonis, fluoridas, natris, magnis, aliuminis, silicis, fosforas, siera, chloridas, kalcis, skandis, titanas, vanadis, chromas, manganas, geležis, kobaltas, nikelis, varis, cinkas, galis, germanis, arsenas, selenas, bromas, rubidis, stroncis, itris, cirkonis, niobis, molibdenas, rutenis, rodis, paladis, sidabras, kadmis, indis, alavas, stibis, telūris, jodas, cezis, baris, lantanas, Ceris, samaris, europis, gadolinis, terbis, Disprozis, erbis, tulis, Iterbis, lutecis, hafnis, tantalas, volframas, renis, osmis, iridis, platina, auksas, gyvsidabris, talis, švinas, bismutis, polonis, astatas, francis, radis, aktinis, toris, uranas, neptunis, ir plutonis.“

Ne, tai ne pokštas. Pardavėjai mus nori įtikinti, kad žmogaus organizmui reikia arseno, gyvsidabrio, švino ir polonio.

Lietuvos skeptikų draugija Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Fizinių ir technologinių mokslų centre ištyrė tris druskos rūšis – Himalajų druską, Ukrainoje kasamą akmens druską bei prancūzišką jūros druską (žr. tyrimo rezultatus). Žemiau pateiktoje lentelėje parodyta, kiek procentų kiekvieno elemento rekomenduojamos paros normos (RPN) gautume suvartoję 10 g druskos.

Elementas Himalajų druska Akmens druska Jūros druska
Natris 149,73% 155,03% 160,76%
Chloras 166,79% 162,80% 166,04%
Magnis 5,43% 1,73% 1,05%
Kalis 0,62% 0,09% 0,03%
Kalcis 1,83% 6,87% 0,24%
Geležis 6,67% 3,89% 2,22%
Varis 15,00%  – 10,00%
Cinkas  –  – 1,33%

Nors magnio, kalio, geležies ir vario Himalajų druskoje esama daugiau nei kitose, tai jos dar nepadaro vertingu maisto papildu – visų (išskyrus natrį ir chlorą) elementų visose druskos rūšyse yra labai menkai. Sunku įsivaizduoti, kad kas ryžtųsi apsiryti 20 kartų brangesne druska vien tam, kad gauti 5,43% RPN magnio arba 0,62% RPN kalio.

Na gerai, paklausite jūs, o kur visi kiti elementai?

Be lentelėje išvardytų elementų pavyko rasti dar septynis – deguonį ir sierą (rekomenduojamos paros normos nėra), bei organizmui nereikalingus aliuminį, silicį, nikelį, bromą ir stroncį.
Vikipedijoje, savo ruožtu, rašoma, kad Bavarijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba Bayerisches Landesamt für Gesundheit und Lebensmittelsicherheit 2003 metais buvo ištyrusi Himalajų druskos mėginius ir taip pat nerado žadėtos mikroelementų puokštės.

Kokias išvadas galima padaryti?
Himalajų druska nėra daugybės mikroelementų šaltinis.
Ji praktiškai nesiskiria nuo kitų druskų.
Himalajų druskos platintojai perlenkė lazdą suteikdami klaidinančią informaciją reklamoje.

Šaltinis: http://www.skeptikudraugija.lt/2013/02/16/himalaju-druska-mitai-ir-faktai/