Kai mums šalta – deginamos kalorijos. Tačiau niekam nesinori šalti net dėl mažesnio gelbėjimosi rato aplink liemenį. Greitai to gali nebereikėti daryti. Atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad imuninės molekulės, paprastai atsirandančios šąlant, gali priversti nutukusias peles numesti svorio be jokio temperatūros kritimo. Kelių metų bėgyje gali atsirasti naujas būdas lieknėti.
Žmonės į šaltį reaguoja dvejopai: dreba, kad raumenų darbas suteiktų šilumos ir, kaip neseniai atrado Ajay Chawla iš Kalifornijos universiteto San Franciske, siunčia imuninius signalus į makrofagus. Šie išskiria kitas molekules, verčiančias energijos saugojimui skirtus baltus riebalus keistis į energiją deginančius ruduosius riebalus.
Mokslininkų komanda atrado signalines molekules, kurios pradeda šį virsmą. 8 dienas duodant nutukusioms pelėms 4 dozes per dieną interleukin-4, komandai pavyko suaktyvinti imuninės sistemos atsaką į šaltį.
Po dviejų savaičių pelės neteko 12% savo kūno masės ir turėjo 4 gramus rudųjų riebalų, kurie 10% pagreitino medžiagų apykaitą. Poveikis žmonėms gali būti silpnesnis dėl ne tokio efektyvaus gebėjimo gaminti ruduosius riebalus. „Tačiau net ir keliais procentais padidinus energijos sunaudojimą, poveikis gali būti stiprus“, sako Chawla.
Riebalai būna dviejų tipų: baltieji ir rudieji
Riebalai sudaryti iš korėto jungiamojo audinio su energiją kaupiančiomis riebalų ląstelėmis. Riebalų ląstelės susitelkusios į grupes, laikomas kolageno skaidulomis (jungiamojo audinio pertvaromis). Poodyje yra išsiraizgiusios kraujagyslės, kuriomis perduodamas reikiamas maitinimas. Riebaliniai audiniai be pagrindinės, energijos kaupimo, funkcijos, atlieka ir kitas: izoliuoja kūną nuo šalčio ir smūgių. Riebalinis sluoksnis ant rankų, pėdų ir sėdmenų atlieka tik apsauginę funkciją.
Baltieji riebalai kaupiasi po oda, ant raumenų ir tarp vidaus organų. Jie atlieka aukščiau išvardytas funkcijas.
Rudieji riebalai būna tik pas naujagimius (iki 5% kūno masės, bet palaipsniui jų mažėja ir pas suaugusį žmogų tampa visai nepastebimas), mažus gyvūnus, gyvenančius atšiauraus klimato sąlygomis, pas žiemojančius žinduolius. Jų pagrindinė funkcija – išskirti energiją šilumos pavidalu.
Rudieji riebalai savo spalvą įgauna dėl ląstelėse tankiai išsidėsčiusių tamsių mitochondrijų ir kraujagyslių, o baltos lipidų vakuolės daug mažesnės.
Baltųjų riebalų ląstelę sudaro viena labai didelė balta lipidų vakuolė, krauju aprūpina tik viena kraujagyslė, ląstelės branduolys yra plokščias ir jo padėtis ekscentriška. O ląstelę gaubia plonytė citoplazma. Kadangi pagrindinę dalelių dalį sudaro balti lipidai, lašiniai (baltieji riebalai) ir yra balti.
Šaltiniai: http://www.newscientist.com/article/dn21800-thermostat-protein-could-help-burn-off-the-flab.html#.U-hg5eN_u9g
http://www.newscientist.com/article/dn25686-lose-weight-by-tricking-body-into-thinking-its-cold.html#.U-hfaON_u9g
http://www.technologijos.lt