Hidrinti riebalai, dar žinomi kaip transriebalai, yra nesaugūs mitybai, todėl per artimiausius trejus metus jų turėtų nebelikti maisto produktuose, paskelbė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA). Tai nereiškia, kad nebeliks tokių amerikiečių pamėgtų valgių, kaip spurgos ar gruzdintos bulvytės, tačiau jie turės būti ruošiami naudojant sveikesnius riebalus.
„Tai labai pažangus žingsnis“, – įvertino Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. Lietuva, pasak jos, eina tuo pačiu keliu – jau pradėti tyrimai, kiek transizomerų – pavojingų medžiagų, susidarančių hidrinant riebalus, yra vaikų mitybai skirtuose produktuose. Jau dabar aiškėja, kad kai kuriuose produktuose jie sudaro vos ne pusę viso riebalų kiekio.
Kas yra transriebalai?
Transriebalai yra pavojingiausi maisto riebalai, susidarantys cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų.
Tiesa, ne visuose riebaluose susidaro vienodai transizomerų – geros kokybės aliejuose jų susidaro nedaug. Daugiausia šių kenksmingų medžiagų susidaro prastame, daug kartų kaitintame aliejuje.
Hidrinti riebalai yra patrauklūs maisto pramonei, nes pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus, jų konsistencija tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamyboje.
Daugiausia šių riebalų – margarine, kulinariniuose riebaluose, daugumoje gruzdintų, „greito maisto“ produktų, krekerių, glaistytų saldainių, sausainių, šaldytoje picoje, daugelyje parduotuvėse pirktų keptų maisto produktų, glazūruotose spurgose, spragėsiuose, gruzdintose bulvytėse ir panašiuose produktuose.
Koks transizomerų poveikis sveikatai?
Pramonei naudingi hidrinti riebalai neturi jokių naudingų savybių vartotojų sveikatai. Juose susidarę transizomerai didina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį ir mažina gerojo, taip didindami koronarinės širdies ligos riziką.
Pasak A.Išarienės, ne vienas mokslinis tyrimas įrodė transizomerų sąsajas su širdies kraujagyslių ligomis.
Todėl JAV institucijos sprendimas juos uždrausti turėtų sumažinti širdies kraujagyslių ligų skaičių ir padėti kasmet išvengti tūkstančių mirtinų širdies smūgių.
Pasiruošimui – treji metai
AFP ir BNS agentūros pranešė, kad dar nuo 2006 metų Jungtinių Valstijų maisto gamintojai privalo informuoti apie produktuose esančius transriebalus ant produktų pakuočių.
Pagal įstatymus, maisto produktais be transriebalų gali būti žymimi tik tie produktai, kurių vienoje porcijoje yra ne daugiau nei 0,5 g šių riebalų.
Pasak FDA, ši maisto žymėjimo taisyklė privertė maisto pramonės įmones peržiūrėti savo gaminių receptūras, todėl per praėjusį dešimtmetį transriebalų suvartojimas sumažėjo 78 procentais, tačiau tai dar išliko nemenka visuomenės sveikatos problema.
Maisto produktų gamintojai per trejus metus turi pertvarkyti savo gamybą taip, kad gaminiuose nebūtų transriebalų, arba prašyti FDA leidimo, kad būtų galima panaudoti hidrintus riebalus.
„Po pereinamojo laikotarpį jokie transriebalai negali būti dedami į žmonėms skirtus maisto produktus, jeigu tam nėra atskiro FDA leidimo“, – sakoma pranešime.
Europoje nėra vieningo reglamento
Ar galima tikėtis, kad kenksmingųjų riebalų nebeliks ir maisto produktuose, pasiekiančiuose Lietuvos vartotojus? Kol kas, pasak A. Išarienės, Europos Sąjungoje nėra net įpareigojimo žymėti transizomerų kiekį ant produkto pakuotės.
Danija buvo pirmoji, kuri reglamentavo šių kenksmingųjų medžiagų kiekį maisto produktuose – ten šios medžiagos gali sudaryti ne daugiau kaip 2 proc. nuo bendro riebalų kiekio maisto produkte.
Sergamumas širdies kraujagyslių ligomis per dešimt metų Danijoje sumažėjo 30 proc. Manoma, kad prie to prisidėjo ir kenksmingųjų riebalų kiekio sumažinimas.
Tuo pačiu keliu jau žengė ir Austrija, Islandija, Šveicarija. O Lietuva?
„Turėdami tokią informaciją ir matydami atskirų šalių praktiką pradėjome tyrimus – ėmėme aiškintis, kiek transizomerų yra produktuose, kurie pasiekia vaikų ugdymo įstaigas. Pirmieji tyrimai rodo, kad vidutinis jų kiekis – 6 g 100 g riebalų. Tačiau yra produktų, kuriuose šis rodiklis daug didesnis – 42.
Mūsų tarnybos tikslas – šiemet įvertinti transizomerų kiekį maisto produktuose, po to kartu su kitais specialistais spręsime, koks kiekis yra nekenksmingas ir reglamentuosime jų kiekį maisto produktuose“, – teigė A. Išarienė.
Kitaip tariant, Lietuva nelauks Europos Sąjungos reglamento, kuris, tikėtina, pasirodys dar negreit.
Šaltinis: http://skonis.lrytas.lt/mitybos-abc/jav-uzdraude-pavojingus-riebalus-kada-tai-padarysime-mes.htm?p=1