Visiems lyg ir aišku, kad žmogus yra kilęs iš beždžionės. Bet ar tikrai? Dažnai kyla klausimas, kas mes – žolėdžiai, mėsėdžiai. kodėl galime valgyti viską? Kodėl mums reikia drabužių, kodėl išmokome kepti virti, pradėjome maišyti produktus? Rodos tiek daug klausimų, bet atsakymas vienas. Tereikia pasidomėti atidžiau mūsų fiziologija ir kilmės šaknis.
Žmogus atsirado Afrikos atogrąžų miškuose seniau nei prieš 140 tūkstančių metų. Tuo metu žmogaus rūšis gyveno idealiausioje aplinkoje, jam nebuvo šalta, tad rūbų nereikėjo, drėgnieji miškai aprūpindavo saldžiais vaisiais. Regis nieko daugiau nereikėjo. Bet žmogus nebūtų žmogus jei nebūtų smalsus nuotykių ieškotojas. Žmonės paplito visur, net ir ten, kur nėra tokių idealių sąlygų. Pradėjo medžioti, suprato, kad iš bėdos ir mėsa misti galima, o sušalus šildėsi kailiais ir ugnimi.
Taip priverstas prisitaikyti žmogus tapo visavalgis.
Tačiau žmogaus fiziologija nepakito, mums ir toliau idealiausias maistas yra vaisiai. Apie tai byloja ir mūsų dantų struktūra, plaštakos padėtis, storasis žarnynas, nagai, natūralus potraukis saldumynams. Rodos, įrodymų yra daug – ne vienas keliautojas grįžęs iš Tailando, Kosta Rikos, Brazilijos, pasakys, kad ragavo tokių skanių egzotinių vaisų, kurie jų nuostabai su malonumu galėtų tapti jų pagrindiniu maistu ir regis nieko daugiau nereikėtų. Taip ir yra žmogaus optimalią mitybą galėtų sudaryti tik švieži, ant medžio prinokę ekologiški vaisiai tokie kaip: mangai, papajos, bananai, ananasai, avokadai, džako vaisiai, durianai ir to visiškai pakaktų, jei tik jie būtų kokybiški.
Vaisiai turi tobulai mums pritaikytą maisto medžiagų kiekį, juose gausu vandens, maistinių medžiagų: visko po truputį. Būtų nuostabu mėgautis saldumu ir skonių įvairove, valgyti iki soties, nebijoti per didelio cukraus kiekio kraujyje, energijos nuosmukių, išsipūtusio pilvo, galvos skausmų ir kitų negalavimų. Skamba nuostabiai, tačiau realybė ta, jog gyvename toli nuo atogrąžų miškų, tad mūsų mityba ir gyvenimo būdas kitokie. Esame priversti rengtis storais sluoksniais rūbų, valgyti virtą maistą, labiau krakmolingą, kompensuoti maistingus vaisius, žalėsiais, mėsa, daržovėmis.
Neatrodo, kad nuo tokio gyvenimo mirsime greičiau ar gyvensime prasčiau, tačiau patiriame kas dieninius simptomus, kurie jau yra tapę įprastais.
Ką galime pakeisti kasdienybėje, kad jaustumės geriau?
Geriausia dieną pradėti nuo šviežių vaisių ir valgyti kiek tik norisi, svarbu pasirinkti prinokusius vaisius pagal sezoną. Tai gali būti melionas, apelsinai, obuoliai, bananai, mangai, nektarinai, persimonai ir kiti vaisiai pagal skonį ir derėjimo sezoną. Tai gali būti ir kokteilis su uogomis, bananais, špinatais ar bet koks kokio tik norisi. Jau po keleto dienų pajusite visai kitokį energijos lygį, žvalumą.
Likusios dienos maisto racioną gali sudaryti jūsų įprastas maistas. Tačiau jei vaisių nerasite ar jie bus nepakankamai kokybiški, galima pasigaminti salotų su avokado ir citrinos padažu ar improvizuoti ir sukurti įvairius receptus. Svarbu, kad prie šviežių vaisių ir daržovių nebūtų maišoma, keptas, troškintas ar virtas maistas, pilvo putimo prevencijai.
Būkite sveiki ir geros savijautos! Vaisu dieta – paprasta ir lengva!
