Delfi.lt kalbino mūsų nuolatinę lankytoją Viktoriją. Viktorija prisipažįsta per savo lieknėjimo istoriją išbandžiusi tiek metodikų, kad galinti būti šios srities ekspertė. Vis dėlto ji atrado būdą, kuris sustabdė ekstremalius jos kūno pokyčius. Ką ji atrado? Ogi mus – Lieknėjimo ir sveikatingumo centrą!
– Sakote, kad išbandėte viską, kas įmanoma. Kokie lieknėjimo būdai Jums pasirodė drastiškiausi?
– Kadangi visada buvau apkūnesnis žmogus, lieknėju visą gyvenimą. Išbandžiau pačių įvairiausių lieknėjimo būdų – nuo dietų, tablečių iki liekninančių masažų ir sporto. Trumpam padėdavo, bet po kurio laiko svoris vėl sugrįždavo.
Dar būdama studentė išmėginau badavimą. Tuomet numečiau 49 kg nuo 100 kg, bet vargu, ar dabar tai kartočiau. Tai buvo visiška saviveikla, be gydytojų priežiūros ir nuoseklios sistemos. Aš labai griežtai nusprendžiau, kad sulieknėsiu, o kai svoris pradėjo kristi, apėmė azartas. Būdavo taip: 9 dienas badauju, tada pagalvoju, kad neatsimenu, kada valgiau, savaitei nutraukiu badavimą, tačiau ir vėl nusprendžiu, kad reikia dar numesti svorio. Ir vėl badauju kokias 7 dienas. Ir taip apie pusę metų. Aišku, nuo tokių eksperimentų susigadinau odą, pradėjo gesti ir trupėti dantys, kuokštais slinkti plaukai. Kai mano ginekologė išgirdo, ką darau, liepė pamiršti apie vaikus, jei ir toliau taip tęsiu. Šie žodžiai mane paveikė, todėl sustojau. Tuo metu man buvo apie 20 metų. Aišku, poveikis buvo stulbinamas, ilgai nematę žmonės mane pažindavo tik iš plaukų, nes turėjau išsiskiriančius, ilgus, garbanotus plaukus. Kai kurie prieidavo ir sakydavo pažįstantys merginą su lygiais tokiais pačiais plaukais. Jie labai nustebdavo išgirdę, kad tai aš ir esu. Tačiau po truputį svoris ėmė grįžti ir per keletą metų vėl priaugau 30 kg, kuriuos numesti pasidarė labai sunku. Organizmas po mano eksperimentų įprato kaupti maisto atsargas ir nenoriai su jomis atsisveikino.
– Kokias dietas esate bandėte?
– Ko tik neišbandžiau: vien baltymines dietas, vien angliavandenių, vieno produkto dietas, kai tris dienas valgai vien ryžius, tris dienas – vien obuolius, tris dienas – vien vištą. Per visą tą laiką supratau, kad svarbiausia – atsirinkti, kas tinka tau. Pavyzdžiui, vienai mano draugei vieno produkto trijų dienų dieta veikia idealiai. Mane jau pirmą dieną nuo ryžių išmuša dėmėmis. Teko gyventi vien žuvimi. Geras dalykas yra žuvis, bet po kurio laiko jau ir žiūrėti į jos pusę nesinori, nesvarbu – keptą, troškintą ar dar kaip nors pagamintą. Jei reikia trumpam sulieknėti prieš šventes, išbandyta dieta – tunas su žirneliais ir daržovėmis.
Numesti svorio trumpam nesudėtinga. Tačiau bet kokia dieta – savęs varžymas. Kai tik pradedi save varžyti, prasideda kova, o kovodamas su organizmu laimėsi tik trumpą mūšį. Mes, žmonės, esame silpnos būtybės, todėl būtina atrasti tai, kas nereikalauja didelių valios pastangų ir teikia malonumo. Tuomet tai gali tapti gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, aš žinau, kad bėgiojimas labai padeda numesti svorį. Išvėriau bėgiodama apie porą mėnesių, bet kai tu bėgi visa uždususi, nelaiminga, ar tikrai to reikia? Juk galima rasti veiksmingų alternatyvų. O štai mano vyras labai mėgsta bėgioti ir, kai tik randa laisvą minutę, su malonumu tai daro. Man paprasčiau tris dienas badauti nei bėgti. Taip pat esu dariusi ir maisto toleravimo testą, ir žarnyno valymą.
– Ką parodė maisto toleravimo testas?
– Iš esmės su jo rezultatais aš sutikau. Jis parodė, kad esu labai alergiška pieno produktams, ypač virtiems. Iki šiol atsimenu, kokia kančia man būdavo gerti karštą pieną su medumi vaikystėje, kai susirgdavau. Mama manydavo, kad maivausi, bet man tikrai tai būdavo baisus išbandymas. Taip pat išsiaiškinau, kad man netinka česnakas, kurio be galo daug valgydavau. Ir iš tiesų pavalgiusi jausdavau jį beveik parą. Taigi buvo sudarytas produktų sąrašas, į kurį iš esmės įėjo sveiki ir netukinantys produktai, taigi natūralu, kad svoris nuo jų turėjo kristi. Tačiau jie siūlė valgyti po mažai, bet penkis kartus per dieną, o man tai netinka. Jeigu vienu prisėdimu pavalgau mažai, visą laiką jaučiuosi alkana. Aš geriau valgysiu rečiau, bet po daugiau.
– Kokie įspūdžiai po žarnyno valymo?
– Esu girdėjusi įvairiausių atsiliepimų, bet aš po procedūrų nejaučiau jokių nemalonių simptomų. Tuo metu buvau grįžusi iš Amerikos. Kelionės metu priaugau 15 kg ir nieko negalėjau su jais padaryti: badaudavau kas 10 dienų, tačiau svoris nekrito. Tačiau baisiausia, kad nuo pat ryto atsibudusi neturėdavau jėgų. Tai man visiškai nebūdinga, todėl mane gąsdino. Pasidariau kraujo tyrimus, jie nieko bloga nerodė, bet aš jaučiausi baisiai. Nežinojau, ko griebtis, todėl nusprendžiau išsivalyti žarnyną. Po procedūrų organizme bent jau vėl pradėjo vykti procesai, kurie tarsi buvo sustoję.
– Minėjote, kad išbandėte ir masažus. Ar jie iš tiesų veiksmingi?
– Prieš keletą metą atradau rutulinius masažus. Tai puiki išeitis, kai prieš vakarėlį išsitrauki iš spintos suknelę ir supranti, kad jau tokia dešrelė, kad niekaip į ją neįlįsi. Tokiu atveju gali staigiai padėti masažas. Jis labai pašalina iš organizmo susikaupusius skysčius ir tam kartui labai gerai paformuoja kūną. Tačiau norint šias formas išlaikyti, reikia į juos vaikščioti nuolat. Aš pati, kai labai reikėdavo, dvi savaites reguliariai kasdien į juos pavaikščiodavau. Matomas rezultatas tikrai būdavo.
– Kada nusprendėte lieknėjimo imtis sistemingai?
– Kai su dabartiniu vyru suplanavome vestuves ir padėjau galvoti apie vaikus, supratau, kad vėl reikia numesti svorio. Nebuvo taip, kad daktarai būtų sakę, kad jeigu nenumesiu svorio, nepagimdysiu, tačiau pasiklausiau, kad viena draugė per nėštumą priaugo 17 kg, kita – 20 kg, trečia – 25 kg, ketvirta – net 40 kg. Pagalvojau, kad jeigu aš prie savo svorio pridėsiu dar tiek, nepaeisiu. Ir tai mane ne juokais baugino, nes esu aktyvus žmogus. Todėl užsirašiau į Lieknėjimo ir sveikatingumo centro užsiėmimus. Esu tiek visko išbandžiusi, kad mane kažkuo nustebinti jau labai sudėtinga. Juokiuosi, kad lieknėjimo programų klausimu galėčiau būti kompetetingas kritikas, toks pats, kaip po restoranus vaikščiojantys ir patiekalus ragaujantys maisto ekspertai. Tačiau nustebino – atradau giluminį kvėpavimą. Iš pradžių netikėjau, kad svoris gali kristi tik kvėpuojant, tačiau nusprendžiau tiesiog išbandyti. Stebėtina, bet veikia. Žinoma, kartu su sportu ir mityba. Taigi užsispyrus galima padaryti stebuklą, bet svarbiausia, kad tai tikrai ilgalaikis dalykas. Aš pati per keletą programos mėnesių numečiau 12 kg nuo daugiau nei 80 iki 69 kg – būtent tiek svėriau per vestuves. Po vestuvių užsiėmimus tęsiau.
Jei ne nėštumas, būčiau norėjusi numesti dar 5-6 kg. Tačiau yra lengva atsikratyti didelio antsvorio, nes tuomet svoris krenta greičiau, o kai lieka vos keli kilogramai, regis, ir nevalgai daug, ir sportuoji, bet svoris nekrenta. Kita vertus, gal mažiau reikia sukti galvą skaičiuojant kilogramus, svarbiausia, kaip tu jautiesi, ir kokios tavo apimtys. Aš tiesiog esu stambesnio sudėjimo, mano kaulai visada svėrė šiek tiek daugiau. Kita vertus, esu iš tų, kurias galima lipdyti ir lipdyti – galiu priaugti iki 100 ir numesti iki 50 kg. Spintoje turiu drabužių nuo XS iki 3X dydžio. Kartais draugės prašo atiduoti vieną ar kitą drabužį, tikindamos, kad jis man jau niekada netiks, tačiau žinodama savo kūną juos visus saugau. Todėl neprireikė pirkti drabužių nėštumo metu – užteko atsidaryti vieną iš savo lagaminėlių. Jau ko turiu, tai drabužių. Jokia draugė atėjusi pas mane nebijo susitepti ar ko nors užsipilti, nes žino – tikrai turėsiu kuo perrengti. Beje, nors nėštumo labai bijojau, per pirmą nėštumą priaugau vos 8 kg, o per šį, nors po 7 savaičių jau gimdysiu, esu priaugusi tik 6 kg. Net gydytojai stebisi. Manau, svarbiausia, kad nebegąsdinu savo organizmo, nemarinu jo badu. Anksčiau būdavo momentų, kai atrodydavo, kad tarsi nieko nevalgau, bet vis tiek pučiuosi kaip balionėlis.
– Kaip ir ką valgote dabar?
– Maždaug prieš šešerius metus labai peržiūrėjau savo mitybą. Pirmiausiai buvo išbraukti produktai su maisto priedais. Parduotuvėje niekada nesirenku produkto nepaskaičiusi jo sudėties. Kartą pirkau paprasčiausius prieskonius – tarsi natūralias žoleles, bet buvau šokiruota, kad ten pridėta ir skonio stipriklio, ir druskos. Būtent todėl būtina skaityti etiketes, kad neapsigautume manydami, kad perkame natūralų produktą. Net jei produktas man žinomas, bet perku jį retai, vis tiek pasitikslinu, ar nepasikeitė jo sudėtis. Apskritai labai mažai ką perkame parduotuvėse – esame susiradę savus ūkininkus. Iš vienų perkame daržoves, iš kitų – mėsą ir pan.
Stengiuosi derinti produktus: kartu nevalgau baltymų ir angliavandenių. Mano sumuštinis – duona, sviestas ir, pavyzdžiui, pomidoras, nededu ant duonos nei mėsos, nei sūrio. Mėsą valgau tik su daržovėmis, bulvių košę – taip pat tik su daržovėmis. Iš jogurtų valgau tik natūralų, be jokių priedų. Nežinau, kiek jis natūralus, bet iš to, ką galima nusipirkti parduotuvėje, renkuosi natūraliausią. Vaisiais per daug nesižaviu, stengiuosi valgyti tik sezoninius. Atvežtinių vengiu, juos perku nebent užsienyje, kai tikrai žinau, kad šiuo metu jų sezonas. Su daržovėmis elgiuosi taip pat. Pagrindinės daržovės žiemą – rauginti agurkai ir kopūstai, importinių pomidorų ir agurkų vengiame.
Beje, auksinė dieta – visiškai atsisakyti cukraus ir druskos. Tai labai sunku, kadangi cukraus ir druskos yra tokioje daugybėje produktų, bet organizmui labai naudinga, bet šitaip dvi savaites išvalyti savo organizmą labai naudinga. Verta vien dėl švytinčios veido odos ir negirgždančių kaulų. Kai nusprendžiu išsivalyti, nevartoju nei medaus, nei saldžių vaisių. Tai lengva daryti vasarą, kai mamos darže auga agurkai, pomidorai ir pan. Tuo metu viską gardinu tik žolėmis. Iš pradžių skonio trūksta, bet po poros dienų jau viskas labai skanu. Tada ir supranti, kiek daug baisaus maisto parduotuvėse. Pradedi valgyti esą natūralų jogurtą ar duoną, ir jauti, kaip viskas saldu ar sūru… Jauti didžiulį skirtumą tarp natūralaus maisto ir nežinia kuo prifarširuoto. Kita vertus visą laiką valgyti be druskos negalėčiau, tik cukraus gal sugebėčiau atsisakyti.
– Kiek kartų per dieną valgote?
– Valgau paprastai du kartus per dieną, bet stengiuosi pavalgyti tiek, kad tikrai jausčiausi soti. Man tai priimtiniau nei dešimt kartų per dieną kažką knibinėti ir nuolat austis alkanai. Niekada nemėgau pusryčiauti, bet pripratinau save. Tiesa, mano pusryčiai būna vėlyvi. Antrą kartą stengiuosi pavalgyti iki šešių vakaro. Tačiau dėl kiekio savęs neriboju. Pasimokiau, kad nereikia riboti porcijų, nes supratau, kad ribojimas veikia priešingai: nueini į svečius, atsipalaiduoji ir valgai viską iš eilės.
Neseniai man į rankas pateko knyga, siūlanti penkias dienas valgyti viską, ką nori, o dvi dienas pasninkauti – suvartoti iki 500 kilokalorijų. Esu tikra, kad teisingas pasninkas (jokiu būdu ne badavimas) teigiamai veikia organizmą. Šios teorijos logika labai paprasta – prisiminkime savo protėvius, kurie, kai medžiodavo, badaudavo, o kai sugaudavo grobį, puotaudavo. Bet tai nereiškia, kad jie nieko nevalgydavo – miške rasdavo uogų, šakniavaisių ir kitų gėrybių. O mes puotaujame nesustodami. Taigi valgome per daug. Kai pagimdysiu, noriu išbandyti, kaip veikia ši metodika.